



MAJORAS
Mišrūnas ♂
AMŽIUS
DYDIS
KASTRACIJA
~10 metų
Nedidelis
Neatlikta
Majoras IEŠKO NAMŲ!
Majoras pas mus atvyko tada, kai atrodė, jog pats gyvenimas jį jau buvo pasmerkęs. Sušalęs, bejėgis, su skausmu akyse – jis sėdėjo sustingęs laike, laukdamas, kol kas nors pagaliau išties pagalbos ranką. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad jo istorija baigiasi, bet Majoras visus nustebino – pasirinko kovoti. Senukas gavo šiek tiek meilės, rūpesčio ir jo varikliukas užsikūrė! Tai buvo ne tik jo sprendimas, bet ir jo paties esmė: nepaisant kančios, jis turėjo nepalaužiamą norą dar pabūti, dar džiaugtis, dar mylėti.
Šiandien Majoro žingsniai (ir net bėgimas) jau kitokie. Nors amžius ir ligos paliko savo pėdsaką, jis vėl stovi ant kojų – stipriai, tvirtai. Kasdien jis vis labiau stebina veterinarus ir mus: judesiai atsigauna, akys švyti, o širdis plaka gyvenimui. Tokie momentai – tarsi stebuklas, kai matai, kad gyvūnas, buvęs ties gyvenimo riba, džiaugiasi paprastais dalykais: maistu, žmogaus prisilietimu, šiltu guoliu ir tikrąją to žodžio prasme – atsistoja ant kojų!
Majoras turi ypatingą būdą – jis turi būti šalia žmogaus. Jam reikia visur dalyvauti, visus pasitikti, apžiūrėti jūsų dovanas ir mūsų kuprines. Jis – tikras vadovas prigimtyje,jis mūsų Majoras. Net ligotas, sunkiai paeinantis, jis rūpinosi mažyle Tona – skatino ją valgyti, padrąsindavo. Atrodė, lyg jis pats būtų nusprendęs, kad prieglaudoje turi būti tas, kuris pasirūpina kitais, duoda pavyzdį, rodo kryptį. Ir kartu – tas, kuris išmokina mus visus: stiprybės, kantrybės, paprasto džiaugsmo.
Mums Majoras – ne šiaip šuo. Jis – gyvas įrodymas, kad gyvenimo vertė nesumažėja su metais ar ligomis, kad gelbėti, padėti ir bandyti yra verta. Jo akyse telpa visa patirtis, o kartu – begalinis noras būti reikalingu. Mes suprantame, kad ligotas senukas dažniausiai nėra karščiausias rinkoje, bet būtent tokie šunys labiausiai nusipelno meilės – jie moka ją įvertinti, moka atsidėkoti už kiekvieną paglostymą, kiekvieną šypseną. Majoras yra vienas iš tų, kuris vien savo buvimu išmoko branginti gyvenimą. Nors ne kartą teko pačioms semtis iš šio senuko stiprybės ar ieškoti paguodos sunkiu momentu, suprantame, jog kažkieno namuose vadovauti, atsiduoti ir mylėti jam būtų geriau!
Šiandien Majoro žingsniai (ir net bėgimas) jau kitokie. Nors amžius ir ligos paliko savo pėdsaką, jis vėl stovi ant kojų – stipriai, tvirtai. Kasdien jis vis labiau stebina veterinarus ir mus: judesiai atsigauna, akys švyti, o širdis plaka gyvenimui. Tokie momentai – tarsi stebuklas, kai matai, kad gyvūnas, buvęs ties gyvenimo riba, džiaugiasi paprastais dalykais: maistu, žmogaus prisilietimu, šiltu guoliu ir tikrąją to žodžio prasme – atsistoja ant kojų!
Majoras turi ypatingą būdą – jis turi būti šalia žmogaus. Jam reikia visur dalyvauti, visus pasitikti, apžiūrėti jūsų dovanas ir mūsų kuprines. Jis – tikras vadovas prigimtyje,jis mūsų Majoras. Net ligotas, sunkiai paeinantis, jis rūpinosi mažyle Tona – skatino ją valgyti, padrąsindavo. Atrodė, lyg jis pats būtų nusprendęs, kad prieglaudoje turi būti tas, kuris pasirūpina kitais, duoda pavyzdį, rodo kryptį. Ir kartu – tas, kuris išmokina mus visus: stiprybės, kantrybės, paprasto džiaugsmo.
Mums Majoras – ne šiaip šuo. Jis – gyvas įrodymas, kad gyvenimo vertė nesumažėja su metais ar ligomis, kad gelbėti, padėti ir bandyti yra verta. Jo akyse telpa visa patirtis, o kartu – begalinis noras būti reikalingu. Mes suprantame, kad ligotas senukas dažniausiai nėra karščiausias rinkoje, bet būtent tokie šunys labiausiai nusipelno meilės – jie moka ją įvertinti, moka atsidėkoti už kiekvieną paglostymą, kiekvieną šypseną. Majoras yra vienas iš tų, kuris vien savo buvimu išmoko branginti gyvenimą. Nors ne kartą teko pačioms semtis iš šio senuko stiprybės ar ieškoti paguodos sunkiu momentu, suprantame, jog kažkieno namuose vadovauti, atsiduoti ir mylėti jam būtų geriau!
Jeigu susidomėjote, lauksime jūsų skambučio šiuo numeriu:
(8-670) 27275 (Simona)
