Istorija prasidėjo Nemenčinės rajone, viename iš kaimų, kur gyvena žmogus, kuriam, mūsų supratimu, negalima laikyti gyvūnų. Į mus kreipėsi žmonės, negalėję likti abejingi kaimyno apleistam gyvūnui – kalytė buvo liesa, alkana, su daugybe erkių ir vis atbėgdavo į jų kiemą maisto. Kalytės ,,šeimininkas” geromis dienomis ją laikė savo šunimi, o blogomis dienomis kalytė būdavo niekieno, tad ir maistas bei priežiūra būdavo pagal nuotaiką.