Margo – šuo, kuris visada žino, ką daryti

Anksčiau Margo „dirbo“ sargyboje – CV niekas neprašė, o atlyginimą pamiršo. Tiesiog buvo: viena, tyliai, ištikimai. Ir už tai – nieko.  Jos pasaulis buvo ribotas – aptvaras, būda, šuniukai. Dienos ėjo viena po kitos, o už vartų lyg ir buvo gyvenimas… bet vis ne jai. Iki dabar.

Dabar Margo – laisva! Mažylės jau iškeliavo į naujus namus, o ji pati iš naujo atranda pasaulį ir savo vietą jame. Ir, patikėkit, atranda labai oriai. Ji – tarsi ta šviesa, kuri neužgula akies, bet leidžia matyti aiškiau. 

Margo – iš tų šunų, kurie moka prisitaikyti, prtoinga be diplomo. Jei kvieti eiti – eis. Jei sakai „bėgam!“ – bėgs. Jei pats nusiteikęs ramiai pasėdėti – prisiglaus, atsidus ir sėdės kartu. Ji nešoka į akis, bet jei pakviesi – žino, kaip įnešti šviesos į tavo dieną. Kartais – rami dama, kartais – žvitri šunė su nuomone. Bet visada – be galo geraširdė ir taiki.

Su kitais šunimis sutaria puikiai, žmonės – visi jos draugai, nesvarbu, kiek rankų turi: viena ar dvi, glostymo vis tiek pakaks. Ji noriai eina pasivaikščioti, tyrinėja, atranda save.

Margo jau pasirūpinta kaip tikra dama: sterilizuota, paskiepyta, paženklinta čipu. Beliko vienas dalykas – rasti savo žmogų. Ne darbdavį, o draugą, kuris nevers „dirbti“, o leis tiesiog būti – šuniškai laiminga.