Smiltė – mažas saulės spindulėlis, kuris šviečia vis ryškiau, kai tik pajunta meilę.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kukli – prie žmogaus eina atsargiai, lyg norėdama pirmiausia patikrinti, ar šitas egzempliorius moka glostyti teisingai. Stebi iš toliau, tarsi sakytų: „Žiūrėsim, ar vertas mano švelnumo.“ Bet vos tik pajutusi šilumą ir saugumą, Smiltė atsiskleidžia – ir tada jau ramu nebus. Ji sužydi – kaip pavasaris po ilgos žiemos, šokinėja aplink, glaustosi, žaidžia, akys dega noru.

Smiltės kelias iki čia nebuvo lengvas. Ji pažino, ką reiškia skriauda, ką reiškia bijoti. Bet šita maža mergytė išmoko pasitikėti, mylėti ir džiaugtis. Ji nuostabiai sutaria su kitais šunimis – turi draugių, su kuriomis kartu ilsisi, žaidžia, dalijasi dienomis. Bet vis tiek labiausiai mėgsta būti su žmogumi – ant kelių, prie šono, ar kur tik gali įsitaisyti. Ir, žinoma, negaili bučinių – tik spėk juos susirinkti! Už visa tai ką ji gauna, atsidėkoja su kaupu: bučiniais, uodegos malūnėliais ir nuoširdžia ištikimybe.

Smiltė – nedidelė, apie 4–5 metų šunytė, jau pasiruošusi savo naujam gyvenimo skyriui: ji kastruota, čipuota, paskiepyta ir su visais dokumentais. Tik vieno dar trūksta – žmogaus, kuris ją mylės.

Jei ieškai šuns, kuris tavo pasaulį praskaidrins kaip spindulys po lietaus, galbūt tavo širdis laukia būtent Smiltės.