Upsė ir Luksė – tikri Velykiniai margučiai, tik vietoj dažų – natūralūs kontrastai. Viena šviesi, kita tamsi, viena smalsesnė, kita atsargesnė, bet abi tokios, kad norisi jas pasiimti į glėbį ir daugiau nebepaleisti. Jos atvyko kartu su mama Margute iš vienkiemio, kur pirmuosius mėnesius praleido ne tarp žaislų, o tarp aptvaro grotų. Nematė pasaulio, tik dangaus lopinėlį virš būdos – bet dabar viskas pasikeitė.

 

Šiandien jos – paskiepytos, sučipuotos, švarutės ir pasiruošusios pradėti naują gyvenimo skyrių. Dar truputį nedrąsios, bet stebėdamos mamą jau žino – žmogus gali būti geras. Jų žvilgsniai jau klausia: „O kur mūsų žmogus?“ Nes jos – pasiruošusios duoti viską: švelnumą, ištikimybę, linksmus pasisveikinimus ir šiltus susiglaudimus šaltais vakarais.

 

Ir nors jos ne iš šokolado, ne iš cukraus ir net ne iš plastiko su žaisliuku viduje – šie margučiai vis tiek su savimi atneša dovaną. Ne laikiną, o tikrą – draugystę, kuri šildo ilgiau nei bet koks pavasaris.