Mums be galo gražu stebėti, kaip Žiogas iš naujo išgyvena tai, ką dauguma šunų patiria dar būdami mažyliai. Neria stačia galva, o tiksliau šoka per pievas, per naujus įspūdžius, per savo baimes į viską, kas įdomu. Nors yra ko atsigriebti, praeities nuoskaudų ant pečių Žiogas nenešioja, regis. Po visu tuo spyruokliuojančiu žiogišku entuziazmu slepiasi labai geras, draugiškas ir žmogų mylintis šuo, kuris, mūsų akimis, būtų puikus kompanionas žmogui – toks, kuris ne tik žingsniuotų koja kojon, bet kartais ir šiek tiek pašokinėtų į priekį, primindamas, ir parodydamas kaip reikia džiaugtis.

Per pastarąjį mėnesį Žiogas jau atliko didžiausią savo gyvenimo šuolį – iš gyvenimo už tvoros į laisvę. Tačiau mes manome, kad jo laukia dar vienas, pats svarbiausias. Šuolis į savo namus. Į vietą, kur nebereikės skubėti atsigriebti už prarastus metus, kur pasaulio pažinimas galės vykti savu tempu, o vakare bus galima ramiai susirangyti šalia savo žmogaus. Žiogas yra vidutinio dydžio, kastruotas, skiepytas ir ženklintas mikroschema. Jam trūksta tik vieno dalyko – žmogaus, kuris pažvelgęs į šį linksmą, šokinėjantį gyvenimo mylėtoją suprastų, jog būtent tokio draugo visada ieškojo. ❤️🦗